Mezginiai

Mezginiai ir nėriniai

mezginiaiMegzti rūbai tikriausiai niekad neišeis iš mados. Vaikystėje kiekvienas iš mūsų turėjo savo mylimiausią megztinį, tai ir dabar tikriausiai, atsidarius spintą rastumėme ne vieną megztą daiktą. Mezginiai yra ypač madingi ir šį sezoną. Tikriausiai moterys jau pastebėjo, kaip gražiai atrodo vyrai su megztiniais. Jie suteikia žavesio, šilumos ir vyriškumo.

Daugumai vyrų megztinius dėvi laisvalaikiu. Argi nesmagu po sunkios darbo dienos pakabinti kostiumą į spintą, užsidėti mėgstamus džinsus, šiltą megztinį ir važiuoti kur nors su draugais smagiai pavakaruoti.

Mezginiai atsirado labai seniai. Žinoma, jie prasidėjo ne nuo kojinių ir ne nuo šalikų, o nuo tinklų žuvims gaudyti. Manoma, kad mezgimas atsirado Akmens amžiuje. Nustatyti tiksliai kada buvo pradėta megzti yra labai sunku, tačiau yra nustatyta, kad vieni pirmųjų megztų apdarų buvo kojinės. Būtent kojinės buvo rastas kai kurių Egipto faraonų kapavietėse, kurios buvo pastatytos V-IV a. pr. m. e. Kojines mezgė visi, tiek japonai, tiek indėnai, tiek egiptiečiai. Būtent arabai išmokina megzti Europos gyventojus. Kada tai įvyko tiksliai sunku pasakyti, yra tik tam tikrų spėlionių. Pirmieji megztiniai mažai ko priminė dabartinius. Juos nepuošė jokie piešinėliai. Tai buvo patys tikriausi šarvai, numegzti iš labai storų, tvirtų vilnonių siūlų. Šis apdaras puikiai tiko šaltesnėmis rudens dienomis.

Labiausiai mezginiai patiko jūrininkams. Kadangi buvo vertinamas praktiškumas, tai megztiniai, kojinės, kepurės ir kiti megzti dalykai tapo neatsiejama jūrininkų gyvenimo dalimi. Žmones naudojo įvairius augalinius dažus, siekdami nepagražinti i drabužį, o padaryti jį neperšlampamu. Būtent jūreivių žmonos ir buvo pačios geriausios ir išradingiausios mezgėjos. Avių būdavo labai daug, vilnos ir laiko dar daugiau, belikdavo tik megzti, kol mylimas vyras parplauks namo. Dėl savo patogumo mezginiai labai sparčiai populiarėjo ir XIV – XV amžiuje mezgimas buvo populiarus visuose valstybėse, esančiuose prie jūros ar vandenyno.

Kai kurios mezgimo tradicijos išgyveno ir iki mūsų dienų. Labai yra vertinami megzti drabužiai iš Šetlando salų arba iš Fair salos. Įdomiausia tai, kad šioje saloje net negyvena 100 žmonių, tačiau jų mezgimo raštais ir stilius yra toks unikalus, kad stebina net viską mačiusius mados žinovus ir kritikus. Manoma, kad šis ypatingas mezgimo stilius atsirado 1588 metais, kai ispanų jūreiviai patyrė laivo katastrofą ir atsidūrė toje saloje. Jų spalvingumas labai įkvėpė škotus ir jie perėmė šį stilių. Šioje saloje yra 4 mezgėjai, kurie per metus numezga apie 100 megztinių ir to užtenka, kad ši sala nebūtų pamiršta. Šioje saloje numegztą megztinį vilki net pats princas Charlesas.

Mezginiai taip sparčiai populiarėjo, kad vienas anglu vienuolis Williamas Lee, 1589 metais sukūrė ir pagamino pirmąsias specialias mezgimo stakles. Jos buvo pritaikytos tik kojinių mezgimui, bet šis išradimas labai patiko žmonėms ir jį patobulinti buvo bandoma tik po 250 metų. XIX amžiaus viduryje buvo sukurtos staklės, pritaikytos ir drabužių mezgimui. Žemiausių klasių žmonės naudojosi šiomis staklėmis ir nešiojo megztus drabužius.

Tais laikais aukštuomenėje niekas net nebūtų sugalvojęs užsidėti megztinio ar megztų kojinių. Buvo manoma, kad mezginiai yra negalantiškų formų ir, kad tokie drabužiai yra skirti tik jūreiviams ar žvejams. Niekas tada net nebūtų galėjęs pagalvoti, kad kada nors karališkosios šeimos atstovai nešios megztinius.

Vyrai megztinius pradėjo nešioti tada, kai Europoje aristokratijos sluoksnis pradėjo domėtis tiek sportu, tiek atletika. Šis drabužis labai  greitai tapo nepakeičiamas taip irkluotojų ar futbolininkų. Liemenės su V formos apykakle, baltos ar kreminės spalvos megztiniai visada derėjo su sportiniais švarkais. Laikui bėgant kiekvienas save gerbiantis džentelmenas savo spintoje turėjo megztinių ir liemenių. Dar labiau megztiniai išpopuliarėjo XX amžiaus pradžioje tarp arkties tyrinėtojų, kurie šiltesnio rūbo net negalėjo įsivaizduoti. Bet tikroji jų šlovės valanda išaušo per Pirmą pasaulinį karą. Kariai net negalėjo įsivaizduoti kaip būtų galima išsiversti šaltą žiemos dieną, gulint apkasuose be šito megztinio, o ką jau kalbėti apie megztas kojines, kurios apsaugodavo kojas nuo nušalimo. Nuo mezgimo kariams ir prasidėjo tikroji mezginių industrija. Tada megztus drabužius pradėjo nešioti ir moterys. Kas jei ne Coco Chanel, būtent ji pristatė pirmąjį moterišką megztinį. Žinoma, tai buvo kažkas naujo moterų mados industrijoje.

Pasibaigus karui, mezginiai tavo neišvengiama uniformos dalimi. Būtent Velso princas buvo didžiausias megztų liemenių nešiotojas. Su jomis jis net buvo tapomas. Manoma, kad jis ir pats labai mėgo megzti. Būtent 1922 metais, kai jis su tokia liemene pasirodė golfo klube, prasidėjo tikra megztų drabužių mados banga.

Artėjant antram pasauliniam, vyriški megztiniai pasidarė nebe tokie aptempti, pasidarė daug laisvesni. Juos buvo pradėta nešioti ant marškinių bei su kaklaraiščiais. Mezgimo atgimimo metas yra XX amžiaus šeštasis dešimtmetis . Būtent tada buvo mezgama praktiškai viskas – kelnės, sijonai, megztiniai, paltai ir t. t. Buvo atrasti sintetiniai siūlai. Taip mezginiai tapo labai madingi.

Žmonės, susidurdami su tam tikrais drabužių pavadinimais net nepagalvoja iš kur jie yra kilę, o iš tiesų tai visai įdomų sužinoti, ką reiškia tokių drabužių pavadinimai kaip „megztinis“, „džemperis“, „kardiganas“, „sviteris“, „puloveris“ ir pan. Kiekvienas šių pavadinimų turi savo paaiškinimą ir prasmę.

Tikriausiai nežinojote, kad pavadinimas „džemperis“  yra kilęs iš salos Džersi. Ši sala priklauso Anglijai. Čia žvejai nešioja megztinius labai aukštu kaklu, numegztų iš storų grubių siūlų. Šie megztiniai yra vadinami džersiais.  Sąvoka „kardiganas“ atsirado XIX amžiaus viduryje. Tai buvo megztinis, kuris priekyje buvo susegamas sagomis. Britų armijos generolas Kardigano grafas James Thomas Brudenellas (būtent jo vardas ir tap drabužio pavadinimu) išgarsėjo tada, kai per vieną mūšį pasiuntė būrį kavalerijos tiesiai į rusų artilerijos pasalą. Tai buvo labai kvailas jo sprendimas, kainavęs daugybę gyvybių, tačiau tais laikais šis poelgis buvo vertinamas kaip labai drąsus, didvyriškas. Baisu pagalvoti, kiek daug jaunų karių žuvo dėl šio sprendimo, o pati kova tapo legenda. Prieš grįžtant generolui į Angliją, joje buvo galima įsigyti įvarius atvirukus, knygutes su šio generolo atvaizdu, o žemiausias žmonių sluoksnis labiausiai pamilo generolo vilkėtą megztuką, kuris vėliau tavo žinomas kaip kardiganas. Šie mezginiai yra ypač madingi šiandien.

Sąvoka „sviteris“ atsirado visai ne Rusijoje, kaip mano dauguma žmonių, nežinančių anglų kalbos, 1980 metais Amerikoje. Šiuos megztinius vilkėjo tuometiniai sportininkai, kurie su jais stengėsi kuo labiau išprakaituoti ir numesti kuo daugiau svorio. Iš vertus iš anglų kalbos šį pavadinimą, gautumėte žodį prakaitas arba prakaituoti. Pirmieji juo nešioti pradėjo ledo ritulininkai.

Pas mus rečiau naudojamas terminas „puloveris“ atsirado 1925 metais. Ji nešiojo golfą žaidžiantys džentelmenai. Tai liemenės su V formos iškirpte. Liemenę tokią formą turėjo dėl to, kad žaidėjai galėtų kuo paprasčiau iš kišenės išsitraukti papirosus. Kaip matote, mezginiai užėmė ir užima labai svarbią vietą žmogaus garderobe ir tikrai neapleis savo pozicijų.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>